Istorija
1990.-1998.

Pirmieji bandymai apibrėžti jaunimą kaip atskirą nacionalinės politikos tikslinę grupę įvyko 90-ųjų viduryje. 1995-1997 metų laikotarpiu buvo surengtos kelios konferencijos, kurių tikslas buvo suderinti viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų veiklą jaunimo reikalų srityje. Tuo tarpu tikslinės pastangos plėtoti jaunimo politiką Latvijoje buvo pradėtos 90-ųjų pabaigoje, kai suinteresuotos šalys, veikiančios jaunimo srityje suprato, kad jaunimo politika nėra susijusi tik su švietimu, bet apima ir daugelį kitų svarbių sričių. Nevyriausybinis sektorius atliko svarbų vaidmenį kuriant jaunimo politiką šiuo laikotarpiu. 1998 metų kovo mėn. Ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į 1998-2002 metų Valstybinę jaunimo politikos programą, kurią galima laikyti pirmuoju jaunimo politikos planavimo dokumentu Latvijoje.

1999.-2001.

Raginimai skirti daugiau dėmesio jaunimo politikai ir poreikis įtraukti ją kaip prioritetinę sritį į politinę darbotvarkę buvo paskelbtas Visuomeninėje jaunimo reikalų taryboje, kuri siekė plėtoti jaunimo politiką kaip nepriklausomą nacionalinę politikos sritį. Vienas iš Tarybos pasiūlymų buvo įsteigti jaunimo reikalų ministro poziciją. Latvijos jaunimo kongresų metu taip pat buvo paminėtas poreikis plėtoti tikslinę jaunimo politiką. Pirmojo kongreso metu (kuris įvyko 1999 metų balandį) buvo pabrėžta jaunimo politikos svarba, o Antrojo kongreso metu (kuris įvyko 2001 metų gegužės mėn.) buvo aptarti bendrieji su jaunimu susiję klausimai, tokie kaip jaunimo informuotumas, jaunimo organizacijų plėtros galimybės, nusikalstamumas, sveikata, visuomenės integracija, švietimas.

2002.-2004.

2002 metais lyderiaujantį vaidmenį kuriant ir skatinant Jaunimo įstatymo priėmimą prisiėmė Latvijos jaunimo taryba, įkurdama Koordinacinę tarybą (kuri apjungė ministerijų, Latvijos savivaldybių ir regionų asociacijos, didžiausių nevyriausybinių organizacijų atstovus) ir vadinamąjį „Šešėlinį kabinetą“ (užtikrinantį jaunų žmonių dalyvavimą rengiant Jaunimo įstatymą). 2002 metų pradžioje Ministrų kabinetas patvirtino 2002-2003 metų Valstybinę jaunimo politikos programą ir Nacionalinę jaunimo politikos koncepciją, kurioje jaunimas yra įvardijamas kaip 15-25 metų amžiaus demografinė grupė, o jaunimo politika apibrėžiama kaip nepriklausoma nacionalinės politikos sritis. Sekančiais metais buvo surengtos tiek plačios viešos, tiek mažesnių darbo grupių diskusijos apie būsimąjį Jaunimo įstatymą, siekiant suderinti skirtingų tikslinių grupių požiūrį ir poreikius. Tuo metu už jaunimo politikos plėtrą buvo atsakinga Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau 2004 metų antrąjį pusmetį, vadovaujantis Ministrų kabineto įsakymu, jaunimo politikos sritis buvo pavesta Vaikų ir šeimos reikalų ministerijos atsakomybei, įsteigiant Jaunimo reikalų departamentą. Su Latvijos įstojimu į Europos Sąjungą (2004 metų gegužės 1 d.) iškilo poreikis integruoti Europos Sąjungos bendrus jaunimo politikos tikslus į nacionalinius politikos planavimo dokumentus.

2005.-2007.

2005 metais buvo toliau rengiamas Jaunimo įstatymas, nors šis darbas nebuvo sėkmingas. Pagal Nacionalinę jaunimo politikos koncepciją, Vaikų ir šeimos reikalų ministerija parengė 2005-2009 metų Valstybinę jaunimo politikos programą. Programa buvo siekiama sukurti palankią aplinką, kuri padėtų jauniems žmonėms pradėti savarankišką gyvenimą kaip atsakingiems visuomenės nariams. 2007 metais tarptautinių ekspertų grupė, paskirta Europos Tarybos Jaunimo ir sporto direktorato, atliko tarptautinį Latvijos jaunimo politikos vertinimą ir parengė daugiau nei 30 rekomendacijų dėl jaunimo politikos Latvijoje plėtros ir įgyvendinimo.

2008.

2008 metų gegužės 8 d., praėjus beveik dešimčiai metų rengimo ir derinimo darbų, Parlamentas pagaliau priėmė Jaunimo įstatymą (įsigaliojo 2009 metų sausio 1 d.), kuriame jaunimas apibrėžiamas kaip 13-25 metų asmenys. Įstatymu siekiama pagerinti jaunimo gyvenimo kokybę, skatinti jų iniciatyvas, ugdyti moralę ir patriotizmą, skatinti dalyvavimą sprendimų priėmime ir viešajame gyvenime bei remti darbą su jaunimu. Netrukus po to, kai buvo priimtas įstatymas, Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo Vaikų ir šeimos reikalų ministerijai plėtoti ir koordinuoti jaunimo politiką. Siekiant užtikrinti jaunimo politikos koordinavimą, buvo įsteigta Jaunimo patariamoji taryba, kurios tikslas – skatinti nuoseklios jaunimo politikos kūrimą ir įgyvendinimą bei skatinti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmime ir viešajame gyvenime. Taryboje dalyvauja viešojo administravimo, vietos savivaldybių ir jaunimo organizacijų atstovai.

2009.-2011.

Beveik tuo pačiu metu, kai buvo parengtas Jaunimo įstatymas, buvo parengtas ir pirmasis ilgalaikio jaunimo politikos programavimo dokumentas – 2009-2018 metų Jaunimo politikos gairės, kurios pakeitė 2002 metais priimtą Nacionalinę jaunimo politikos koncepciją. Remiantis Jaunimo politikos gairėmis buvo parengta 2009-2013 metų Valstybinė jaunimo politikos programa. Ši programa gali būti apibūdinama kaip vidutinės trukmės plėtros planavimo dokumentas, kuris nustato jaunimo politikos veiksmų kryptis ir jos veiklos rodiklius. Vadovaujantis programa ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės prioritetus jaunimo politikoje, taip pat buvo parengta metinė programa, kurioje suplanuota, kokios veiklos turi būti įgyvendintos per vienerių metų laikotarpį. Kadangi jaunimo politikos planavimo dokumentai buvo parengti skirtingais laikotarpiais, jie yra tik iš dalies susiję su Europos Sąjungos lygmens jaunimo politikos planavimo dokumentais. Pavyzdžiui, ES Jaunimo strategijoje (2010-2018 m.) apibrėžti tikslai ir teminiai blokai yra platesni už tuos, kurie įtraukti į Latvijos jaunimo politikos gaires. Savo ruožtu, Europos Sąjungos jaunimo reikalų srityje sukurti rodikliai tik iš dalies sutampa su Latvijos jaunimo politikos rezultatų rodikliais. Tuo pačiu metu, Europos Sąjungos rekomendacijos dėl jaunimo politikos yra įgyvendinamos kaip tarpsektorinis požiūris (įtraukiant įvairių sričių ministerijų, taip pat vietos savivaldybių ir nevyriausybinio sektoriaus atstovus); taip pat yra pabrėžiama tyrimų jaunimo srityje ir nuolatinio jaunimo politikos rezultatų vertinimo svarba. Nuo 2008 metų kasmet vykdoma jaunimo politikos stebėsena, kurios metu yra apklausiami jauni žmonės, siekiant gauti jų vertinimą apie tai, kokios yra aktualiausios jaunimo problemos.

2012.-2014.

2012 metais Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo jaunimo politikos įgyvendinimo indekso parengimą ir atliko pirmąjį bandomąjį tyrimą. Jaunimo politikos įgyvendinimo indeksas buvo suplanuotas kaip daugialypis rodiklis, suteikiantis galimybę įvertinti jaunimo politikos įgyvendinimo rezultatus aštuoniose teminėse srityse, kurias nustato Europos Sąjungos jaunimo strategija. Tačiau praėjus dvejiems metams buvo nuspręsta atšaukti šio indekso skaičiavimus dėl jo sudėtingumo ir taikymo apribojimų. 2013 metais Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu buvo atliktas 2009-2018 metų Jaunimo politikos gairių vidurio laikotarpio vertinimas. Vertinimas nustatė reikšmingus trūkumus šiame planavimo dokumente, todėl buvo rekomenduota nutraukti šių gairių įgyvendinimą ir parengti naują planavimo dokumentą.

2015.-2018.

2014 metais buvo pradėtas naujo jaunimo politikos planavimo dokumento rengimas, o 2016 metais įsigaliojo 2016-2020 metų Jaunimo politikos veiksmų planas. Juo siekiama pagerinti jaunimo gyvenimo kokybę, įgyvendinant nuoseklią jaunimo politiką ir jos koordinavimą visais lygmenimis, nustatant prioritetinius veiksmus ir politikos rezultatus. Plane apibrėžiami pagrindiniai principai, vertybės, pagrindiniai jaunimo politikos iššūkiai, nurodomi veiksmai, pagrindinės užduotys ir siekiami rezultatai ateinantiems metams. Nuo 2016 metų Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja kasmetinį konkursą „Jaunimo sostinė Latvijoje“, siekiant skatinti jaunimo darbą savivaldybėse. Laimėjusioje savivaldybėje yra organizuojami ir vyksta plataus masto ir daugiašaliai renginiai, kuriuose dalyvauja jauni žmonės. Iki šiol jaunimo sostinės statusas buvo suteiktas šioms Latvijos savivaldybėms: Jelgava, Liepoja, Madona, Ikskile ir Olaine. Nuo 2017 metų padidintas dėmesys buvo skiriamas jaunimo politikos plėtrai vietos lygmeniu  pagal valstybinę jaunimo politikos programą, vietos savivaldybėms yra prieinamas projektinis finansavimas jaunimo politikos įgyvendinimui ir darbo su jaunimu sistemos kūrimui vietiniu lygmeniu.

Informacijos šaltiniai:

Jauni žmonės Latvijoje 2008-2013: veikla, mobilumas, dalyvavimas. Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija, 2013.

Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainė, skiltis „Jaunimas“: www.izm.gov.lv/lv/jaunatne

Jaunimo ir jaunimo politikos portalas: www.jaunatneslietas.lv

Istorija
1990.-1995.

Įvairių jaunimo organizacijų kūrimasis – išskirtinis šio laikotarpio bruožas, nes ideologinė įvairovė buvo neįmanoma sovietinės okupacijos laikais. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje savo veiklą atnaujino tarpukario laikotarpiu veikusios jaunimo organizacijos (ateitininkai, skautai, jaunalietuviai ir kt.), buvo steigiamos naujos jaunimo organizacijos ir tarptautinių jaunimo organizacijų padaliniai. Lietuvos politiniame lauke pradėjus veikti tarpusavyje konkuruojančioms politinėms partijoms, pradėjo kurtis ir pirmosios politinės jaunimo organizacijos, turinčios partnerystės sutartis su ideologiškai artimomis politinėmis partijomis. 1992 m. dalies jaunimo organizacijų pastangomis buvo įkurta Lietuvos Jaunimo Organizacijų Taryba (LiJOT), kurios tikslas buvo dialogo tarp jaunimo organizacijų skatinimas bei nacionalinių ir regioninių jaunimo organizacijų sąjungų interesų atstovavimas

1996.-2002.

1996 m. LiJOT pateikė Seimui pirmojo teisės akto, Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos, projektą, kuris Seimo nutarimu buvo patvirtintas (Valstybės žinios 1996, Nr. 65-1537). Koncepcijoje jaunimas buvo apibrėžtas kaip 16-29 metų amžiaus asmenys. Joje buvo suformuluoti ir pagrindiniai jaunimo politikos principai: (1) jaunų žmonių dalyvavimas demokratinėje visuomenėje ir (2) jaunimo atsakomybė už savo individualią bei kolektyvinę veiklą. Taip pat buvo įtvirtinta, kad už šios Koncepcijos įgyvendinimą yra atsakinga Valstybinė jaunimo reikalų taryba (VJRT) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Valstybės biudžeto finansinė parama jaunimo organizacijų ir tarnybų veiklos projektams turėjo būti teikiama iš Valstybinio jaunimo fondo (VJF), kurį steigė ir tvarkė VJRT. VJF lėšas sudarydavo kiekvienais metais Seimo nustatoma valstybės biudžeto asignavimų dalis, fizinių ir juridinių asmenų aukojamos lėšos, užsienio valstybių organizacijų ir piliečių, tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos.

VJRT įkūrimas įgalino labiau struktūruotą Vyriausybės/nevyriausybinių organizacijų (NVO) perspektyvą skatinančios jaunimo politikos formavimą ir darbo su jaunimu plėtrą. VJRT sudėtis atskleidė tinkamą pusiausvyrą tarp valstybinių institucijų ir savanoriško sektoriaus. VJRT buvo sudaroma iš valstybės institucijų ir jaunimo organizacijų atstovų lygiateisės partnerystės principu; pastaruosius į VRTJ delegavo LiJOT.

1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimo 2000-2001 m. programą „Jaunimas Lietuvai“ (Valstybės žinios, 1998 No.100-2783). Programoje buvo išskirtos 6 jaunimo politikos sritys: (1) pilietiškumo ugdymas, (2) dalyvavimas kultūros ir sporto gyvenime, (3) asmenybės tobulėjimas mokymosi procese, (4) savižudybių, nusikalstamumo, narkomanijos, alkoholizmo, prostitucijos ir AIDS prevencija, (5) pagalba psichinį ir fizinį smurtą patyrusiems asmenims, pagalba nusikaltinimus ir kitokius teisės aktų pažeidimus padariusiems asmenims, (6) privalomoji karinė tarnyba.

Vykdant savivaldos reformą 2002 m., vaikų ir jaunimo teisių apsaugos funkciją Valstybė perdavė savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 7, 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-1095 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 96-4171). Šie pakeitimai sukūrė tinkamas sąlygas Jaunimo reikalų koordinatoriaus pozicijos, finansuojamos iš biudžetinių lėšų, atsiradimui savivaldybėse.

2003.-2008.

2003 m. Seimas priėmė Jaunimo politikos pagrindų įstatymą (Valstybės žinios, 2003, Nr. 119-5406), kuris pakeitė Valstybinę jaunimo politikos koncepciją. Šiuo įstatymu buvo pakoreguota jaunimo sąvoka – „jaunu žmogumi“ buvo įvardintas 14-29 metų amžiaus asmuo. Taip pat buvo performuluoti jaunimo politikos principai, įtvirtintos už jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos. Jaunimo politikos pagrindų įstatymas pirmą kartą įtvirtino jaunimo organizacijų bei jaunimo organizacijų tarybų sąvokas ir pripažino jų svarbą bei indėlį į jauno žmogaus asmenybės ugdymą. Be to, buvo įvardintos už jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingos nacionalinio (VJRT) ir vietinio lygmens institucijos, įtvirtintas savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių, jaunimo reikalų tarybų, jaunimo organizacijų tarybų vaidmuo.

2005 m. Jaunimo politikos pagrindų įstatymas buvo papildytas ir pakeistas (Valstybės žinios, 2005, 144-5238). Šių papildymų ir pakeitimų tikslas – reformuoti VJRT prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės į Jaunimo reikalų departamentą (JRD) prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Papildomai buvo įsteigta Jaunimo reikalų taryba (JRT) prie JRD, kurios funkcija buvo teikti patariamąsias nuomones jaunimo politikos klausimais. JRT buvo įsteigta lygiateisės partnerystės tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pagrindu bei kaip siekianti suderinti ministerijų, regioninių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, tiesiogiai arba netiesiogiai formuojančių jaunimo politiką, interesus.

Siekiant adekvataus minimo įstatymo įgyvendinimo, nuostatos apie jaunimo politiką buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje 2004-2008 m. (Valstybės žinios 2005, Nr. 40-1290) pirmą kartą buvo aptartas Jaunimo politikos skyrius, kurio tikslas buvo skatinti jaunimo dalyvavimą savivaldoje ir pilietinėje visuomenėje, taip pat spręsti jaunimo problemas švietimo, darbo, būsto, laisvalaikio, socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugų, sporto ir nusikaltimų prevencijos srityse.

2009.-2018.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje 2008-2012 m. (Valstybės žinios, 2005, Nr. 40-1290) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje 2008-2012 m. (Valstybės žinios, 2008, Nr. 46-1728) buvo išskirti jaunimo politikos skyriai, kuriuose detalizuojami konkrečios Vyriausybės tikslai jaunimo politikos srityje. Minėtose Vyriausybės programose buvo numatyta skatinti jaunimo aktyvų dalyvavimą visuomenėje, remti jaunas šeimas, stiprinti jaunimo verslumą, skatinti jaunimo organizacijų sutelktumą, ugdant aktyvų pilietį, didinti jaunimo organizacijų teikiamų projektų finansavimą. Siekdama įgyvendinti jaunimo politikos tikslus, numatytus šiose programose, Vyriausybė patvirtino minėtų programų įgyvendinimo priemones.

Siekiant išlaikyti jaunimo politikos kryptingumą ir nuoseklumą per ilgesnį laikotarpį, Vyriausybė patvirtino Nacionalinę jaunimo politikos plėtros programą 2011-2019 m. (Valstybės žinios, 2010, Nr.142- 7299) ir įtvirtinto, kad už šios nacionalinės programos įgyvendinimo koordinavimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Koordinuodama nacionalinės jaunimo politikos plėtros programą 2011-2019 m., LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino Vyriausybės 2014-2016 m. programos įgyvendinimo priemonių planą ir Vyriausybės 2017-2019 m. programos įgyvendinimo priemonių planą (TAR, 2018-08-02, Nr. 12783). Vyriausybės programos įgyvendinimo planuose yra numatyti tikslai, priemonės, įgyvendinimo terminai ir biudžeto lėšos bei už konkrečios priemonės įgyvendinimą atsakinga valstybės institucija. Kadangi Jaunimo politika yra tarpžinybinio pobūdžio, už minėtos programos įgyvendinimą yra atsakingos įvairios ministerijos (Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos ministerija, Švietimo ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija) ir institucijos (Narkotikų kontrolės departamentas prie Vyriausybės, Darbo birža, Jaunimo reikalų departamentas). Nacionalinės jaunimo politikos plėtros programos 2011-2019 m. įgyvendinimo priemonių 2014-2016 m. plane daugiausia dėmesio yra skiriama jaunimo įsidarbinimui, savanoriškai veiklai, darbui su jaunimui (jaunimo centrų ir atvirų erdvių plėtrai), regioninei jaunimo politikai ir neformaliam ugdymui. Be to, buvo patvirtintos ir įgyvendintos Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015-2017 metų veiksmų plano priemonės (TAR, 2015-01-13, Nr. 578), stiprinančios bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių organizacijų, valstybinių ir savivaldos institucijų, panaudojant ES struktūrinių fondų pagalbą bei pagal programas numatytą finansavimą.

2018 m. Seimas patvirtino Jaunimo pagrindų įstatymo pakeitimus ir papildymus, kurie įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Vienas esminių pakeitimų tikslų yra darbo su jaunimu gerinimas, pateikiant įstatymu įtvirtintus (pvz., darbo su jaunimu, atviro darbo su jaunimu, atviros jaunimo erdvės, atviro jaunimo centro, neformalaus ugdymo ir kt.) apibrėžimus ir darbui su jaunimu keliamus kokybės reikalavimus. Pakeistame ir papildytame Jaunimo pagrindų įstatyme darbas su jaunimu reglamentuojamas atskirame skyriuje, kuriame įtvirtinti darbo su jaunimu principai bei kokybės reikalavimai atvirų jaunimo centrų ir atvirų erdvių veiklai.