INSTITUCINĖ SISTEMA

Pagal Latvijos Jaunimo įstatymą, Švietimo ir mokslo ministerija užtikrina vieningos nacionalinės politikos plėtrą jaunimo reikalų srityje ir jos koordinuotą įgyvendinimą, apimant ir susijusių atsakingų institucijų bendradarbiavimą įgyvendinant jaunimo politiką. Suderintos jaunimo politikos kūrimą ir įgyvendinimą bei jaunų žmonių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir viešajame gyvenime palengvina Jaunimo patariamoji taryba – prie Ministrų kabineto įsteigtas patariamasis organas, kurį sudaro deleguoti viešojo administravimo, vietos savivaldybių ir jaunimo organizacijų atstovai. Tačiau kasdieninėje praktikoje jaunimo politika Latvijoje yra decentralizuota – kiekviena atsakinga institucija koordinuoja konkrečios srities veiklą, o Švietimo ir mokslo ministerija apibrėžia bendruosius tikslus ir veiksmus, kuriuos reikia įgyvendinti.

Šakinės ministerijos ir pavaldžios institucijos formuoja ir įgyvendina sektorinę politiką (sveikata – Sveikatos apsaugos ministerija, socialiniai reikalai – Gerovės ministerija, užimtumas – Valstybinė darbo agentūra ir t.t.). Latvijos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų, projektų ir iniciatyvų, skirtų jaunimo darbui, įgyvendinimu rūpinasi Tarptautinių jaunimo programų agentūra (prie Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos). Agentūra suteikia jauniems žmonėms galimybę kurti projektus, skleidžia jauniems žmonėms įdomią ir naudingą informaciją apie jų galimybes, palengvina keitimąsi patirtimi ir konsultuoja projektų rengimo klausimais.

Kasdienį praktinį darbą su jaunimu vykdo vietos savivaldybės, kurios nustato institucinę jaunimo darbo sistemą vietos lygmeniu – savivaldybė skiria atsakingą instituciją, įdarbina jaunimo reikalų specialistus ir kitus darbuotojus, steigia jaunimo centrą ir vykdo kitą veiklą. Iš 119 savivaldybių Latvijoje 109 savivaldybės turi bent vieną darbuotoją jaunimo darbui, 87 savivaldybės turi bent vieną jaunimo centrą, 51 savivaldybė yra parengusi jaunimo politikos plėtros dokumentą, 43 savivaldybės turi jaunimo tarybą, 29 savivaldybės turi jaunimo reikalų patariamąjį komitetą.

Nevyriausybinės organizacijos taip pat yra vienas iš esminių darbo su jaunimu šaltinių. 79 iš 119 savivaldybių Latvijoje turi bent vieną asociaciją, dirbančia su jaunimu. Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos surinkta informacija rodo, kad bendras nevyriausybinių organizacijų, įsitraukusių į darbą su jaunimu, skaičius yra apie 200, tačiau ne visos iš jų yra nuolat aktyvios.

Informacijos šaltiniai:

Analitinė jaunimo politikos apžvalga 2017 m. Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija, 2017.

Jaunimo ir jaunimo politikos portalas: www.jaunatneslietas.lv

Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainė, skiltis „Jaunimas“: www.izm.gov.lv/lv/jaunatne

Interneto platforma „Youth Wiki“, skiltis „Latvija“: https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/en/content/youthwiki/overview-latvia

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija rūpinasi jaunimo teisėmis, valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimu, vykdo parlamentinę kontrolę, išklauso ministerijų ir kitų valstybės institucijų (Jaunimo reikalų departamento ir kt.) pranešimus bei įvertina gautą informaciją.

Jaunimo politikos koordinavimas ir įgyvendinimas yra deleguotas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri prižiūri Jaunimo politikos pagrindų įstatymo bei ES Komisijos patvirtintų jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą. Jaunimo reikalų departamentas (JRD) prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina valstybinės jaunimo politikos tikslus bei prižiūri Jaunimo politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimą. JRD rengia ir įgyvendina valstybės jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo organizacijų būklę šalyje, koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje, vykdo kitą su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusią veiklą. Jaunimo reikalų departamentas įgyvendina jaunimo politikos tikslus, naudodamas jaunimo motyvaciją ir galimybes įsigyti išsilavinimą stiprinančias priemones, susirasti darbą ir įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, dalyvauja sprendžiant jaunimo problemas, plėtoja neformalųjį ugdymą.

Kadangi jaunimo politikos įgyvendinimas pasižymi tarpžinybine atsakomybe, Lietuvos Respublikos švietimo ministerija yra svarbiausia institucija, koordinuojanti jaunimo neformalaus ugdymo politikos įgyvendinimą, o kitos ministerijos (Kultūros ministerija, Sveikatos ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija) darbe su jaunimu paprastai taiko savo specialiąsias priemones.

Savivaldybės yra svarbiausios institucijos formuojančios ir įgyvendinančios jaunimo politiką vietiniame lygmenyje. Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudaromos iš savivaldybės ir jaunimo organizacijų atstovų lygiateisės partnerystės pagrindu. Savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos sudėtį tvirtina savivaldybės taryba. Regioninė jaunimo taryba gali deleguoti savo jaunimo organizacijų atstovus į savivaldybės jaunimo reikalų tarybą. Savivaldybės tarybos komitetai, savivaldybės administracijos departamentai ir institucijos (švietimo institucijos, pedagoginės-psichologinės tarnybos, neformalaus ugdymo institucijos (muzikos ir dailės mokyklos, sporto centrai, jaunimo centrai, kultūros centrai, muziejai, bibliotekos ir kt.) formuoja ir įgyvendina jaunimo politiką savivaldybėse.

Jaunimo reikalų koordinatorius savivaldybėje padeda savivaldos institucijoms formuoti ir įgyvendinti jaunimo politiką, o jo funkcijos patvirtintos Socialinės apsaugos ministro įsakymu 2008 m. kovo 4 d. Nr. A1-68. Jaunimo reikalų koordinatorius yra tarpininkas tarp savivaldos politikų, tarnautojų ir jaunimo. Jaunimo reikalų koordinatoriai prižiūri ir inicijuoja priemones, reikalingas jaunimo politikos įgyvendinimui. Jie teikia informaciją institucijoms ir asmenims apie jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldybėje, bendradarbiauja su JRD ir kitomis institucijomis, jaunimo organizacijomis, neformaliomis jaunimo grupėmis bei dalyvauja plečiant bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir užsienio šalių jaunimo politikos srityje.

Jaunimo reikalų taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie JRD visuomeniniais pagrindais, sudaroma lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) deleguotų atstovų. Jaunimo reikalų tarybos uždavinys yra nagrinėti svarbiausius jaunimo politikos klausimus ir teikti JRD rekomendacijas dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų reikmes atitinkančios jaunimo politikos įgyvendinimo. Jaunimo reikalų taryba sudaro 12 narių: 6 valstybinių institucijų atstovai ir 6 jaunimo organizacijų atstovai, kuriuos deleguoja LiJOT.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) yra jaunimo interesams atstovaujanti ir jaunimo politiką formuojanti organizacija. LiJOT yra didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija, vienijanti nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines organizacijų tarybas. Šiuo metu LiJOT vienija 62 didžiausias nacionalines ir regionines jaunimo organizacijas ir atstovauja daugiau nei 200 000 jaunų žmonių. LiJOT yra pilnateisė Europos Jaunimo forumo narė, koordinuojanti EURODESK Lietuvoje.

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra yra viešoji įstaiga, kurios tikslas – užtikrinti tarptautinio jaunimo bendradarbiavimo plėtrą bei sėkmingą Lietuvos jaunimo dalyvavimą ES jaunimo programose per finansines subsidijas projektų įgyvendinimui.

Atviro darbo su jaunimu vaidmuo Lietuvos jaunimo politikoje didėjo per pastaruosius 15 metų. Atviras darbas su jaunimu Lietuvoje pradėjo įsigalėti apie 2009 m., tačiau šio darbų apraiškų daugelyje su jaunimu dirbančių organizacijų veikloje buvo ir anksčiau. Kita vertus, jaunimo politikos sistema ir jos finansavimo mechanizmas bei jo teikiamos galimybės nebuvo nukreiptos į lanksčias darbo formas, t.y., iš esmės ši veikla rėmėsi projektiniu veiklų finansavimu ir orientavosi į aktyvesnį jaunimą.

2010 m. JRD direktoriaus įsakymu (2010 m. balandžio 7 d, Nr 2V-38-(1.4)) buvo patvirtinta Atvirų jaunimo centrų ir erdvių koncepcija. Buvo siekiama apibrėžti darbo su jaunimu sąvoką, nustatyti jaunimo darbuotojų sertifikavimo mechanizmus, praktikoje taikyti inovatyvius darbo su jaunimu metodus. Vis labiau pripažįstama, kad darbui su jaunimu reikalinga profesionalizacija, nes ne visas veiklas gali atlikti savanoriai. JRD parengė Atvirų jaunimo centrų ir erdvių koncepciją, kurioje apibrėžiami tikslai, uždaviniai, tikslinės grupės, principai ir kokybės reikalavimai. Vienas iš pagrindinių koncepcijos tikslų – įkurti institucines atviro darbo su jaunimu formas, kurios skatintų mažiau galimybių turinčius jaunus žmones įsitraukti į visuomenę ir darbo rinką.

Pastarųjų metų Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimais ir papildymais (TAR, 2018-06-11, Nr. 9738, įsigalios 2019 m sausio 1d.) buvo siekiama pagerinti darbo su jaunimu sąlygas. Minėto įstatymo pakeitimuose ir papildymuose pateikiami darbo su jaunimu, jaunimo darbuotojo, atviro jaunimo centro, atviros erdvės, neformalaus ugdymo apibrėžimai, nustatomi pagrindiniai darbo su jaunimu principai ir kokybės reikalavimai jaunimo darbuotojams atviruose jaunimo centruose ir atvirose erdvėse. Atvirasis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu atviruosiuose jaunimo centruose ir (ar) erdvėse, atliekamas darbo su jaunimu principais. Darbas su jaunimu gatvėje – darbas su jaunimu ne institucinėje aplinkoje, bet tiesiogiai neformaliose jaunimo susibūrimo vietose (viešosiose erdvėse, gatvėse, parkuose, kavinėse, sporto aikštynuose, klubuose ir kt.). Mobilusis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu, nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Neformalusis jaunimo ugdymas – veikla, kuria plėtojamos jaunų žmonių asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos ir kuri vykdoma ne pagal formaliojo švietimo programas. Darbo su jaunimo priemonės pastaraisiais metais labiau nukreiptos į pedagoginius tikslus – padėti ugdyti aktyvius piliečius bei užtikrinti bendradarbiavimą tarp skirtingų jaunimo politikos sričių – nei į darbo su jaunimo infrastruktūros kūrimą.

Informacijos šaltiniai:

Youth policies in Lithuania (2017). European Commission, Youth Wiki national description.

Strategic Planning of the Youth Policy and Implementation of Measures in the Field of Social security and Labour (2016). Executive Summary of the Public Audit Report, National Audit Office of Lithuania.

Working with young people: the values of youth work in the European Union (2014). European Commission,.Country Report, Lithuania (Author: I Gečienė)

Lithuanian Youth Policy: Legislation, Structures, Good Practices(2013). Vilnius: Department of Youth Affairs under the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania

Jaunimo politika Lietuvoje (2010). Vilnius: Department of Youth Affairs under the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania.

Country Sheet on Youth Policy in Lithuania (2010) Council of Europe.

Youth Policy in Lithuania (2002). Council of Europe, Report by and International Panel of Experts Appointed by the Council of Europe (National Youth Policies), Council of Europe Publishing, Strasbourg.

DARBAS SU JAUNIMU ESTIJOJE

Estijos darbo su jaunimu įstatymas darbą su jaunimu apibrėžia kaip sąlygų, skatinančių įvairią jaunų žmonių raidą, sukūrimą, kuriomis jie gali būti aktyvūs už savo šeimos ribų; formalų švietimą, įgytą per suaugusiųjų švietimo sistemą ir darbą pagal jauno žmogaus laisvą valią.

Darbo su jaunimu organizavimas remiasi šiais principais:

  • darbas su jaunimu vykdomas jaunų žmonių naudai ir kartu su jais, įtraukiant jaunus žmones į sprendimų priėmimo procesą;
  • turi būti kuriamos sąlygos žinių ir įgūdžių įgijimui, kurie yra susiję su jaunų žmonių poreikiais ir interesais;
  • darbas su jaunimu grindžiamas jaunų žmonių dalyvavimu ir laisvu noru;
  • darbas su jaunimu skatina jaunimo iniciatyvas;
  • darbas su jaunimu grindžiamas nediskriminacijos, tolerancijos ir partnerystės principais.

DARBO SU JAUNIMU ORGANIZAVIMAS

Vietos valdžios institucijos (taryba, kaimo savivaldybė ar miesto valdžia, jų administruojamos institucijos ir jų partneriai) yra atsakingos už darbo su jaunimu įsipareigojimų planavimą ir iš jų atsirandančių veiklų ir lėšų poreikio numatymą.

Vietos valdžios institucijos ir valstybė yra partneriai, kai kalbama apie darbo su jaunimu organizavimą Estijoje. Valstybė sukuria teisinę ir strateginę sistemą, ir palaiko vietos valdžios institucijas prioritetinių sričių nustatymo ir paslaugų teikimo požiūriu.

Vietos valdžios institucijų darbo su jaunimu organizavimą reglamentuoja Darbo su jaunimu įstatymas ir Vietos valdžios institucijų įstatymas.

Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos funkcijos:

  1. rengti darbo su jaunimu nacionalines programas;
  2. remti jaunimo asociacijų veiklą ir skirti joms metines dotacijas;
  3. vykdyti valstybinę ir administracinę priežiūrą darbo su jaunimu srityje įstatymais apibrėžtų kompetencijų ribose, ir prižiūrėti tikslinį jaunimui skirtų lėšų panaudojimą iš valstybės biudžeto;
  4. atlikti kitas įstatymų numatytas funkcijas.

Kaimo savivaldybė ir miesto taryba turi:

  1. nustatyti kaimo savivaldybės ar miesto plėtros plane darbo su jaunimu prioritetus savo administracinėse teritorijose ir uždavinius, reikalingus prioritetų įgyvendinimui;
  2. tvirtinti jaunimo asociacijų, jaunimo programų ir jaunimo projektų iš kaimo savivaldybės ar miesto biudžeto paramos principus, paramos teikimo ir mokėjimo tvarką bei sąlygas; tvarką ir sąlygas dėl projekto ko-finansavimo, jei būtina; taip pat, rengti paraiškų formas paramai gauti ir atsiskaitymo už gautos paramos panaudojimo tvarką;
  3. remti jaunimo asociacijų, veikiančių atitinkamos savivaldybės ar miesto administracinėje teritorijoje, jaunimo programas ir jaunimo projektus, pagal turimas biudžeto lėšas;
  4. konsultuotis su jaunimo taryba, jei tokia yra, planuojant, įgyvendinant ir vertinant darbą su jaunimu;
  5. atlikti kitas funkcijas, susijusias su darbo su jaunimu organizavimu jų administracinėse teritorijose.

Daugiau informacijos: https://www.hm.ee/en/activities/youth/youth-work