INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija rūpinasi jaunimo teisėmis, valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimu, vykdo parlamentinę kontrolę, išklauso ministerijų ir kitų valstybės institucijų (Jaunimo reikalų departamento ir kt.) pranešimus bei įvertina gautą informaciją.

Jaunimo politikos koordinavimas ir įgyvendinimas yra deleguotas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri prižiūri Jaunimo politikos pagrindų įstatymo bei ES Komisijos patvirtintų jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą. Jaunimo reikalų departamentas (JRD) prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina valstybinės jaunimo politikos tikslus bei prižiūri Jaunimo politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimą. JRD rengia ir įgyvendina valstybės jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo organizacijų būklę šalyje, koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje, vykdo kitą su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusią veiklą. Jaunimo reikalų departamentas įgyvendina jaunimo politikos tikslus, naudodamas jaunimo motyvaciją ir galimybes įsigyti išsilavinimą stiprinančias priemones, susirasti darbą ir įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, dalyvauja sprendžiant jaunimo problemas, plėtoja neformalųjį ugdymą.

Kadangi jaunimo politikos įgyvendinimas pasižymi tarpžinybine atsakomybe, Lietuvos Respublikos švietimo ministerija yra svarbiausia institucija, koordinuojanti jaunimo neformalaus ugdymo politikos įgyvendinimą, o kitos ministerijos (Kultūros ministerija, Sveikatos ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija) darbe su jaunimu paprastai taiko savo specialiąsias priemones.

Savivaldybės yra svarbiausios institucijos formuojančios ir įgyvendinančios jaunimo politiką vietiniame lygmenyje. Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudaromos iš savivaldybės ir jaunimo organizacijų atstovų lygiateisės partnerystės pagrindu. Savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos sudėtį tvirtina savivaldybės taryba. Regioninė jaunimo taryba gali deleguoti savo jaunimo organizacijų atstovus į savivaldybės jaunimo reikalų tarybą. Savivaldybės tarybos komitetai, savivaldybės administracijos departamentai ir institucijos (švietimo institucijos, pedagoginės-psichologinės tarnybos, neformalaus ugdymo institucijos (muzikos ir dailės mokyklos, sporto centrai, jaunimo centrai, kultūros centrai, muziejai, bibliotekos ir kt.) formuoja ir įgyvendina jaunimo politiką savivaldybėse.

Jaunimo reikalų koordinatorius savivaldybėje padeda savivaldos institucijoms formuoti ir įgyvendinti jaunimo politiką, o jo funkcijos patvirtintos Socialinės apsaugos ministro įsakymu 2008 m. kovo 4 d. Nr. A1-68. Jaunimo reikalų koordinatorius yra tarpininkas tarp savivaldos politikų, tarnautojų ir jaunimo. Jaunimo reikalų koordinatoriai prižiūri ir inicijuoja priemones, reikalingas jaunimo politikos įgyvendinimui. Jie teikia informaciją institucijoms ir asmenims apie jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldybėje, bendradarbiauja su JRD ir kitomis institucijomis, jaunimo organizacijomis, neformaliomis jaunimo grupėmis bei dalyvauja plečiant bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir užsienio šalių jaunimo politikos srityje.

Jaunimo reikalų taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie JRD visuomeniniais pagrindais, sudaroma lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) deleguotų atstovų. Jaunimo reikalų tarybos uždavinys yra nagrinėti svarbiausius jaunimo politikos klausimus ir teikti JRD rekomendacijas dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų reikmes atitinkančios jaunimo politikos įgyvendinimo. Jaunimo reikalų taryba sudaro 12 narių: 6 valstybinių institucijų atstovai ir 6 jaunimo organizacijų atstovai, kuriuos deleguoja LiJOT.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) yra jaunimo interesams atstovaujanti ir jaunimo politiką formuojanti organizacija. LiJOT yra didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija, vienijanti nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines organizacijų tarybas. Šiuo metu LiJOT vienija 62 didžiausias nacionalines ir regionines jaunimo organizacijas ir atstovauja daugiau nei 200 000 jaunų žmonių. LiJOT yra pilnateisė Europos Jaunimo forumo narė, koordinuojanti EURODESK Lietuvoje.

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra yra viešoji įstaiga, kurios tikslas – užtikrinti tarptautinio jaunimo bendradarbiavimo plėtrą bei sėkmingą Lietuvos jaunimo dalyvavimą ES jaunimo programose per finansines subsidijas projektų įgyvendinimui.

Atviro darbo su jaunimu vaidmuo Lietuvos jaunimo politikoje didėjo per pastaruosius 15 metų. Atviras darbas su jaunimu Lietuvoje pradėjo įsigalėti apie 2009 m., tačiau šio darbų apraiškų daugelyje su jaunimu dirbančių organizacijų veikloje buvo ir anksčiau. Kita vertus, jaunimo politikos sistema ir jos finansavimo mechanizmas bei jo teikiamos galimybės nebuvo nukreiptos į lanksčias darbo formas, t.y., iš esmės ši veikla rėmėsi projektiniu veiklų finansavimu ir orientavosi į aktyvesnį jaunimą.

2010 m. JRD direktoriaus įsakymu (2010 m. balandžio 7 d, Nr 2V-38-(1.4)) buvo patvirtinta Atvirų jaunimo centrų ir erdvių koncepcija. Buvo siekiama apibrėžti darbo su jaunimu sąvoką, nustatyti jaunimo darbuotojų sertifikavimo mechanizmus, praktikoje taikyti inovatyvius darbo su jaunimu metodus. Vis labiau pripažįstama, kad darbui su jaunimu reikalinga profesionalizacija, nes ne visas veiklas gali atlikti savanoriai. JRD parengė Atvirų jaunimo centrų ir erdvių koncepciją, kurioje apibrėžiami tikslai, uždaviniai, tikslinės grupės, principai ir kokybės reikalavimai. Vienas iš pagrindinių koncepcijos tikslų – įkurti institucines atviro darbo su jaunimu formas, kurios skatintų mažiau galimybių turinčius jaunus žmones įsitraukti į visuomenę ir darbo rinką.

Pastarųjų metų Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimais ir papildymais (TAR, 2018-06-11, Nr. 9738, įsigalios 2019 m sausio 1d.) buvo siekiama pagerinti darbo su jaunimu sąlygas. Minėto įstatymo pakeitimuose ir papildymuose pateikiami darbo su jaunimu, jaunimo darbuotojo, atviro jaunimo centro, atviros erdvės, neformalaus ugdymo apibrėžimai, nustatomi pagrindiniai darbo su jaunimu principai ir kokybės reikalavimai jaunimo darbuotojams atviruose jaunimo centruose ir atvirose erdvėse. Atvirasis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu atviruosiuose jaunimo centruose ir (ar) erdvėse, atliekamas darbo su jaunimu principais. Darbas su jaunimu gatvėje – darbas su jaunimu ne institucinėje aplinkoje, bet tiesiogiai neformaliose jaunimo susibūrimo vietose (viešosiose erdvėse, gatvėse, parkuose, kavinėse, sporto aikštynuose, klubuose ir kt.). Mobilusis darbas su jaunimu – darbas su jaunimu, nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Neformalusis jaunimo ugdymas – veikla, kuria plėtojamos jaunų žmonių asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos ir kuri vykdoma ne pagal formaliojo švietimo programas. Darbo su jaunimo priemonės pastaraisiais metais labiau nukreiptos į pedagoginius tikslus – padėti ugdyti aktyvius piliečius bei užtikrinti bendradarbiavimą tarp skirtingų jaunimo politikos sričių – nei į darbo su jaunimo infrastruktūros kūrimą.