Valdymas
Jaunimo tikslinė grupė

Latvijoje jaunas žmogus – tai asmuo nuo 13 iki 25 metų (pagal Latvijos Jaunimo įstatymą). Nors Jaunimo įstatymas įvardija tam tikrą konkrečią amžiaus grupę, iš tikrųjų įvairiose jaunimo politikos srityse ir jaunimo darbe tikslinės grupės apibrėžimas gali skirtis, ir net žymiai. Atsižvelgiant į teisinius aspektus, amžius yra svarbus – pagal Latvijos Vaiko teisių apsaugos įstatymą asmuo iki 18 metų yra vaikas. Pasiekus 18 metų amžių, asmuo įgyja teisę dalyvauti rinkimuose, gauti vairuotojo pažymėjimą, įsigyti alkoholinių gėrimų ir cigarečių, sudaryti santuoką ir t.t.

Įstatyminė bazė

Jaunimo politika ir jaunimo darbas yra apibrėžti Jaunimo įstatyme (priimtas 2009 metais). Įstatymas nustato atsakingas institucijas, jų kompetencijas, finansavimo skyrimo tvarką, jaunų žmonių dalyvavimo galimybes ir principus bei reglamentuoja kitus svarbius reguliavimo klausimus. Jaunimo politikos kryptys, veiklos, rezultatų rodikliai, dalyvaujančios ir atsakingos institucijos yra išsamiai aprašytos 2016-2020 metų Jaunimo politikos veiksmų plane. Be to, konkrečiais teminiais aspektais jaunimo politika taip pat yra apibrėžta linijinių ministerijų planavimo dokumentuose (švietimas, socialinis sektorius, sveikatos priežiūra, regioninė plėtra, kt.) – Latvijoje jaunimo politika yra aiškiai tarpsektorinė politika, kurioje dalyvauja labai didelis skaičius susijusių institucijų. Už jaunimo politiką atsakinga Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija rengia metinę jaunimo politikos programą, kuri numato metinius jaunimo politikos prioritetus, veiklas ir joms skirtą finansavimą. Visi šie dokumentai apibrėžia jaunimo politiką nacionaliniu lygmeniu. Tuo tarpu vietos savivaldybės planuoja darbą su jaunimu vietos lygmeniu, rengia jaunimo politikos plėtros vietinio lygmens planavimo dokumentus ir kuria institucinę jaunimo veiklos sistemą. 2018 metais iš 119 Lietuvos savivaldybių 51 parengė jaunimo politikos plėtros planavimo dokumentą.

Tikslai ir veikla

Jaunimo įstatymas ir 2016-2020 Jaunimo politikos veiksmų planas apibrėžia jaunimo politikos tikslą – gerinti jaunimo gyvenimo kokybę, sukurti palankią ir inkliuzyvinę aplinką jauniems žmonėms, remti jų iniciatyvas ir dalyvavimą bei stiprinti jaunimo veiklumą, sveiką gyvenseną. Jaunimo politikos veiksmų plane nustatoma, kad reikia imtis veiksmų šiose srityse: švietimas ir mokymas, socialinė integracija, dalyvavimas, užimtumas ir verslumas, sveikata ir gerovė. Valstybinėje jaunimo politikos programoje yra nustatyti 2018 metų prioritetai: skatinti ilgalaikį jaunimo darbo planavimą vietos ir regioniniu lygmeniu; remti jaunimo organizacijų iniciatyvas, skatinančias jaunimo dalyvavimą; sukurti bendrą modelį jaunimo neformalaus ugdymo pripažinimo srityje nacionaliniu lygmeniu; tobulinti jaunimo darbe dalyvaujančių asmenų profesines kompetencijas. Pagrindinės veiklos, kurios turi būti įgyvendintos: jaunimo darbe dalyvaujančių asmenų mokymas; patirties mainai; parama vietos savivaldybių projektams jaunimo reikalų srityje; renginiai jaunimo srities atstovams (konferencijos, seminarai); finansinė parama jaunimo organizacijoms ir jų projektams; informacinės internetinės platformos www.jaunatneslietas.lv priežiūra, kt. Tikslai ir veikla tam tikrais teminiais aspektais yra formuojama ir atsakingų institucijų: sveikatos srityje – Sveikatos apsaugos ministerijos, socialinių reikalų srityje – Gerovės ministerijos, užimtumo srityje – Valstybinės užimtumo agentūros ir t.t.

Informacijos šaltiniai:

Jaunimo ir jaunimo politikos portalas: www.jaunatneslietas.lv

Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainė, skiltis „Jaunimas“: www.izm.gov.lv/lv/jaunatne

Interneto platforma „Youth Wiki“, skiltis „Latvija“: https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/en/content/youthwiki/overview-latvia

Valdymas
Tikslinė grupė

Jaunas žmogus – asmuo 14-29 m. amžiaus.

Teisės aktai

Jaunimo politikos pagrindų įstatymas reglamentuoja jaunimo politikos struktūrų veiklą. Šis įstatymas patyrė keletą reikšmingų papildymų ir pakeitimų (2005, 2018 metais) nuo pirmojo įstatymo varianto, priimto 2003 metais. Jaunimo politikos pagrindų įstatymas reglamentuoja pagrindines jaunimo politikos sąvokas, jaunimo politikos įgyvendinimo principus, jaunimo politikos sritis bei jaunimo politiką įgyvendinančias institucijas nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu.Nacionalinė jaunimo politikos plėtros programa 2011-2019 m. nustato ilgalaikius jaunimo politikos tikslus. Koordinuodama šios programos įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustato jaunimo politikos kryptis, veiklas, rezultato rodiklius, atsakingas institucijas. Nacionalinės jaunimo politikos plėtros programos 2011-2019 m. įgyvendinimo veiksmų plane 2017-2019 metams. Konkretūs tematiniai jaunimo politikos aspektai yra apibrėžiami ministerijų ir kitų valstybinių institucijų planavimo dokumentuose. Savivaldybės ruošia darbo su jaunimu planus, kuriuose nustatomos jaunimo politikos priemonės bei jas įgyvendinančios institucijos vietiniame lygmenyje.

Tikslai ir veiklos

Nacionalinė jaunimo politikos plėtros programa 2011-2019 m. nustato pagrindinius strateginius jaunimo politikos tikslus. Jie numatyti tokie: 1) užtikrinti įvairaus jaunimo poreikius atitinkančią socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos sistemų plėtrą; 2)ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybingą jauno žmogaus gebančio būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi, asmenybę; 3) išplėtoti ir koordinuoti darbo su jaunimu sistemą ir užtikrinti jaunimo užimtumo infrastruktūros plėtrą; 4) sudaryti palankias sąlygas nuosekliai ir kokybiškai jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklai, siekiant aktyvesnio jaunimo įsitraukimo į organizuotą veiklą; 5) užtikrinti žinybų ir sektorių bendradarbiavimą plėtojant darnią, faktais ir žiniomis grįstą jaunimo politiką.

Pagrindiniai Programos prioritetai yra jaunimo įtrauktis, didžiausią dėmesį skiriant niekur nedirbantiems, nesimokantiems ir nekeliantiems kvalifikacijos jauniems žmonėms (NEETs), tarpsektorinis bendradarbiavimas, gerųjų praktikų, susijusių su jaunų žmonių socialine įtrauktimi, mainai ir bendradarbiavimas tarp jaunų žmonių iš ES, Rytų Europos ir Kaukazo šalių. Kiti Programoje numatyti tikslai siejami su geresnių jaunimo įsidarbinimo galimybių užtikrinimu, palankesnių sąlygų jaunų žmonių dalyvavimui darbo rinkoje kūrimu, ekonominės ir socialinės antreprenerystės skatinimu, neformalaus ugdymo sistemos plėtra, aktyvaus jaunimo dalyvavimo visuomenėje skatinimu.

Informacijos šaltiniai:

Youth policies in Lithuania (2017). European Commission, Youth Wiki national description.

Strategic Planning of the Youth Policy and Implementation of Measures in the Field of Social security and Labour (2016). Executive Summary of the Public Audit Report, National Audit Office of Lithuania.

Working with young people: the values of youth work in the European Union (2014). European Commission,.Country Report, Lithuania (Author: I Gečienė)

Lithuanian Youth Policy: Legislation, Structures, Good Practices(2013). Vilnius: Department of Youth Affairs under the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania

Jaunimo politika Lietuvoje (2010). Vilnius: Department of Youth Affairs under the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania.

Country Sheet on Youth Policy in Lithuania (2010) Council of Europe.

Youth Policy in Lithuania (2002). Council of Europe, Report by and International Panel of Experts Appointed by the Council of Europe (National Youth Policies), Council of Europe Publishing, Strasbourg.

Valdymas

Jaunimo politika yra platesnės jaunimo reikalų srities dalis. Pagrindinės jaunimo politikos veiklos sritys yra darbas su jaunimu, socialinė, užimtumo, sveikatos, kultūros, šeimos ir nusikalstamumo prevencijos politika. Be švietimo, mokslinių tyrimų ir kalbos politikos, į Estijos Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos administravimo sritį patenka taip pat yra ir jaunimo politikos vystymas.

2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Estijoje buvo 283 350 jaunų žmonių (7-26 metų amžiaus), kas sudaro 21,54% nuo bendro Estijos gyventojų skaičiaus. Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, jaunų žmonių dalis tarp gyventojų mažėja. Remiantis Estijos statistikos prognozėmis, jaunimo dalis tarp visų gyventojų ir toliau mažės iki 2022 m., o vėliau pradės palaipsniui didėti. Augimo tendencija išsilaikys iki 2039 m., o tada jaunimo dalis tarp visų gyventojų vėl pradės mažėti.

Neigiamos tendencijos, tokios kaip didėjanti jaunimo emigracija, aukštas 15-19 metų jaunimo nedarbo lygis, jaunų žmonių, niekur nesimokančių ar nedirbančių, skaičius, aukštas santykinio skurdo lygis, probleminis elgesys, ypač jaunų vyrų rizikingas elgesys, reikalauja ypatingo dėmesio. Reikia atkreipti dėmesį į tokių tendencijų priežastis, galimų pasekmių prevenciją ir nepageidaujamo poveikio mažinimą. Taip pat, svarbu užtikrinti, kad išsilaikytų teigiamos tendencijos.

Institucija, atsakinga už jaunimo strategijos įgyvendinimą

Ministerija, atsakinga Estijoje už jaunimo reikalus yra Estijos Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija. Departamentas, atsakingas už jaunimą yra Jaunimo reikalų departamentas. Pagrindiniai departamento tikslai:

  • teisės aktų rengimas, siekiant užtikrinti tinkamą jaunimo politikos įgyvendinimo teisinę aplinką;
  • tikslingumo ir nuoseklumo užtikrinimas, įgyvendinant jaunimo politiką;
  • jaunimo politikos įgyvendinimui reikalingų išteklių planavimas;
  • jaunimo politikos darnumo užtikrinimas;
  • viešojodialogo su partneriais palaikymas, siekiant socialinio sutarimo dėl klausimų, susijusių su jaunimo politika.

Estijos darbo su jaunimu centras (Eesti Noorsootöö Keskus) yra nacionalinis darbo su jaunimu centras, pavaldus Estijos Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijai – nacionalinė darbo su jaunimu agentūra. Jo pagrindinis tikslas yra plėtoti ir organizuoti darbą su jaunimu pagal nacionalinę jaunimo politiką. Centras įgyvendina 2014-2020 m. Estijos jaunimo srities plėtros planą ir vykdo kitas funkcijas, kylančias iš Darbo su jaunimu įstatymo ir kitų susijusių įstatymų.